Mūsų gyventoja Miruonė kartą užsiminė apie negalią turintį savo sūnų, kurį paskutinį kartą matė prieš 20 metų. Močiutė prisiminė, kad paskutinį kartą su juo matėsi Jasiuliškių socialinės globos namuose. Buvo pasiskambinta jų socialinei darbuotojai ir pasakius vardą ir pavardę, patvirtinta, kad Miruonės sūnus tikrai ten gyvena. Močiutei pranešus apie surastą sūnų, ji labai apsidžiaugė ir paprašė ją ten nuvežti. Buvo užsakytas autobusiukas iš Nestacionarių socialinių paslaugų centro ir gyventoja buvo nuvežta pas sūnų. Po ilgo laiko tarpo įvyko šiltas susitikimas. Mus pasitiko sūnus Irmantas kartu su socialine darbuotoja Vida. Kadangi mūsų gyventoja labai sunkiai šneka, o sūnus taip pat yra su negalia, buvo tarpininkaujama, stengiamasi padėti jiems tarpusavyje susikalbėti. Socialinė darbuotoja mus maloniai priėmė, kol Miruonė bandė atkurti prarastą ryšį su sūnumi, ji aprodė mums globos namus. Pasisvečiavę, pasivaišinę, sulaukėme pažado dabar susitikti pas mus, senelių namuose. Gyventoja grįžo laiminga ir patenkinta pavykusia kelione.