Šv. Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Šiai šventei seneliai jau penktadienį pradėjo ruošti kiaušinius dažymui. Kiekviena močiutė dėliojo ant kiaušinių įvairias žoleles, svogūnų laiškus, plunksnas, kruopas ir vyniojo į kojinę. Šv. Velykų rytą geresnės sveikatos seneliai dalyvavo Šv. Mišiose. Grįžę iš bažnyčios visi sėdo prie stalo, o gyventoja Monika, apsirengusi tautiniais drabužiais, pašventino vaišių stalą. Stalą senų senovėje šventindavo, kad šeimos nariai, paragavę šventintų Velykų patiekalų, būtų dori, geri žmonės, tarpusavyje nesivaidytų ir nesipyktų, kad namuose nuolat būtų ramybė ir broliška santaika. Tada visi smagiai daužė margučius, valgė, dainavo, deklamavo eilėraščius, bendravo tarpusavyje ir su juos aplankyti atkeliavusiais artimaisiais.