Kaip ir kiekvienais metais per Motinos dieną Miruonė prašo ją nuvežti ant kapų, taip pat aplankyti artimųjų. Kadangi Miruonė naudojasi neįgaliojo vežimėliu, buvo užsakytas autobusiukas iš Nestacionarių socialinių paslaugų centro. Kartu su socialinėmis darbuotojomis Miruonė nuvažiavo į Siesikų kapines. Ten gyventoja pasimeldė už mirusius tėvus ir brolius, uždegė žvakutes. Tada nuvažiavome pas pusseserę Irutę, gyvenančią Siesikuose. Ji šiltai mus priėmė, pabendravo, papasakojo Miruonei apie jos grįžusį iš užsienio sūnų Andrių, kuris dabar dirba netoliese - Gružuose. Ten ir nuvažiavome. Miruonė labai susijaudino susitikusi su seniai matytu sūnumi, tačiau pašnekėjusi pasijuto geriau, jis prižadėjo dabar ją pats aplankyti. Prieš važiuodami namo dar užsukome pas pusseserę Stasę ir jos vyrą Edvardą, gyvenančius Meilūnuose. Ūkininkai įdėjo giminaitei naminių kiaušinių, palinkėjo geros sveikatos. Esant gražiam orui, gerai nuotaikai ir pilni įspūdžių grįžome atgal namo.