Jau kurį laiką šildant vasariškai saulutei, mūsų seneliai nusprendė atsigaivinti ir nuvažiuoti prie ežero. Į autobusiuką susisodinę papramogauti norinčias močiutes, patraukėme link tikslo. Šį kartą prie Šakelės ežero važiavo Monika, Juzė, Aldona ir Margarita, kuri prie šio ežero važiuoja pirmą kartą. Močiutės buvo pavėsyje, vėliau mėgavosi saulės voniomis ir vandens procedūromis, šėrė antytes. Gerai praleidusios visą popietę, gyventojos buvo parvežtos atgal į senelių namus. Visos džiaugėsi, juokavo, kad atidarė „vasaros sezoną“.

Marijos garbei amžių bėgyje buvo paskirta ne vien atskiros dienos-šventės, ne vien tik savaitės diena — šeštadienis, bet ir visas ištisas gegužės mėnuo. Bažnyčia šį gražiausią pavasario mėnesį parinko ypatingam Marijos garbinimui ne atsitiktinai. Tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jericho rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balzamo medeliu. Kasdieninės šio mėnesio pamaldos Marijos garbei yra vadinamos gegužinėmis pamaldomis. Kiekvieną gegužės mėnesio dieną senelių namų gyventojai, kaip ir visi tikintieji, renkasi valgykloje ir kartu su socialinėmis darbuotojomis meldžiasi prie Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslo.