Lietuvių liaudies daina mus lydi visą gyvenimą, turtina mūsų dvasinį pasaulį. Vargu ar rastume žmogų, augusį be lopšinių, nepatyrusį liaudies dainos poveikio brandos metais. Ne be reikalo Lietuva vadinama dainų kraštu. Dažna kaimo moteris jų mokėdavusi po keliasdešimt ar net kelis šimtus.
Lapkričio 15 d. turėjome neeilinę popietę, senelių namų soc. darbuotoja sukvietė senelius į valgyklos patalpas prisiminti ir padainuoti lietuvių liaudies dainas ir ne tik. Popietę pradėjo senelių namų gyventoja Birutė, kuri susirinkusiems deklamavo eilėraštį apie grybą ir kankorėžį, vėliau iniciatyvą perėmė kita mūsų gyventoja Leokadija, kuri užtraukė dainą ,,Lietuva, brangi šalelė”, jai pritarė ir kiti seneliai. Keli senoliai atsiminė daugiau eilėraščių, mįslių ir dainų. Pasisėdėjimo metu senelių namų gyventojams buvo pateikta užduočių. Viena užduočių - išsitraukti kortelę, kurioje parašytas žodis: ,,mama“, ,,karas“, ,,žirgelis“, ,,rūta“, ,,linas“ ir kt. su išsitrauktu žodžiu reikėjo padainuoti dainą. Sekanti rungtis - ,,atspėk dainą‘‘, buvo pateikti 5 žodžiai iš dainos, reikėjo atspėti, kokia tai daina ir ja padainuoti, seneliai atspėję dainas, gavo prizus. Galiausiai, susirinkę seneliai buvo suskirstyti į dvi komandas ir tarpusavyje rungėsi rungtyje‚ ,,dainos pagal temas“. Komandos turėjo padainuoti kuo daugiau dainų tam tikra tema...
Dainuodami vaišinomės saldainiais, sausainiais, balsus atgaivinome šilta arbata. Popietės metu skambėjo dainos: ,,Balnokim, broliai žirgus“, ,,Oi neverk, motušėle“, ,,Sėk, sesutę, žalią rūtą“, ,,Pasėjau linelį“ ir daug kitų.