Gražią pavasario popietę į senelių namus atvažiavo svečiai iš Raguvos – tai moterų kolektyvas „Svaja“. Kolektyvo vadovė pasveikino visus, palinkėjo geros nuotaikos ir pradėjo nuo linksmos dainos – „Mums daug reikia“, nes moterims bet kokiame amžiuje visko daug reikia. Taip pat skambėjo dainos – „Gyvenimo kelionė“, „Lopšinė“, „Ilgesys“. Nemažai senelių ir ašarą per šias dainas nubraukė. Vėliau kolektyvas nuėjo persirengti – sugrįžo apsigaubusios gražiomis skaromis su prisegtomis gėlėmis. Tada skambėjo romansai – dainos apie meilę, nes kas gi gali gyventi be meilės – „Du keliai“, „Lakštutė“, „Meilė – tai kančia“. Mes padėkojome už gražų pasirodymą, įteikėme saldžių vaišių ir pakvietėme atvykti ir kitą kartą.

Kaip ir kiekvienais metais per Motinos dieną Miruonė prašo ją nuvežti ant kapų, taip pat aplankyti artimųjų. Kadangi Miruonė naudojasi neįgaliojo vežimėliu, buvo užsakytas autobusiukas iš Nestacionarių socialinių paslaugų centro. Kartu su socialinėmis darbuotojomis Miruonė nuvažiavo į Siesikų kapines. Ten gyventoja pasimeldė už mirusius tėvus ir brolius, uždegė žvakutes. Tada nuvažiavome pas pusseserę Irutę, gyvenančią Siesikuose. Ji šiltai mus priėmė, pabendravo, papasakojo Miruonei apie jos grįžusį iš užsienio sūnų Andrių, kuris dabar dirba netoliese - Gružuose. Ten ir nuvažiavome. Miruonė labai susijaudino susitikusi su seniai matytu sūnumi, tačiau pašnekėjusi pasijuto geriau, jis prižadėjo dabar ją pats aplankyti. Prieš važiuodami namo dar užsukome pas pusseserę Stasę ir jos vyrą Edvardą, gyvenančius Meilūnuose. Ūkininkai įdėjo giminaitei naminių kiaušinių, palinkėjo geros sveikatos. Esant gražiam orui, gerai nuotaikai ir pilni įspūdžių grįžome atgal namo.