Birželio 13 – ąją dieną, kai purius žiedus skleidžia bijūnai, krikščioniškose šalyse prisimenamas Šv. Antanas Paduvietis. Šv. Antanas savo pamokslais ir veikla garsėjo kaip taikdarys ir teisingumo gynėjas, varguolių užtarėjas. Nors pats buvo kilęs iš turtingos šeimos, atsisakė žemiškų turtų. Aukas, kurias paaukodavo tikintieji, išdalydavo vargšams. Iš čia kilo šių aukų pavadinimas: ,,Šv. Antano duona“. Senelių namuose taip pat gyvena Antanas ir Antanina. Juos pasveikinome kartu su gyventojais ir darbuotojais, palinkėjome gražios vardo dienos, įteikėme gėlių, šokolado ir atviruką. Antanas kaip tik šią dieną ir gimtadienį švenčia, tai sudainavome “Ilgiausių metų”. Gyventojai liko patenkinti sveikinimais, visiems gražiai padėkojo už dovanas ir parodytą dėmesį.

Senelių namuose buvo surengtas nuotaikingas koncertas su Deltuvos liaudiškos muzikos kapela „Magaryčios“, vad. Kazimieras Piestinis. Gyventojai nuo ankstyvo ryto laukė, nerimavo ir labai džiaugėsi sulaukę gražių dainų. Koncerto metu skambėjo visiems gerai žinomos dainos – „Jazminai“, „Mūsų čia žemė“, „Nebegrįšiu laukų takeliu“ ir daug kitų. Artėjančių Joninių proga gyventojams Jonams buvo skirta daina – „Buvo naktys Šv. Jono“, ją dainavo visi kartu. Grojant valsui viena močiutė pakvietė darbuotoją pašokti, kartu smagiai sukosi valso ritmu. Pabaigoje buvo sudainuota daina, vadinama Deltuvos senelių namų himnu „Ir buvo žodžiai tie..“. Šią dainą kapela „Magaryčios“ kiekvieną kartą atlieka koncertuodami senelių namuose. Muzikantams buvo įteikta saldi dovanėlė, gyventojai džiaugėsi, plojo, o atsisveikinant dar paprašė vadovo pagroti polkutę.